Dantų griežimas – nematomos kančios šešėlyje
Sėdžiu ant Nemuno kranto, stebiu lėtai tekantį vandenį ir mąstau apie keistą paralelę – kaip upės tekėjimas primena žmogaus kūno ritmą. Dieną aktyvus, naktį ramus. Bent jau taip turėtų būti. Tačiau tūkstančiams žmonių nakties ramybę drumsčia nekontroliuojamas dantų griežimas – bruksizmas. Šis sutrikimas, apie kurį kalbame pernelyg mažai, kamuoja apie 10% suaugusiųjų ir dar didesnę dalį vaikų.
Bruksizmas – tai nesąmoningas dantų griežimas ar žandikaulio sukimas, dažniausiai pasireiškiantis miego metu, nors kai kurie žmonės tai daro ir dienos metu. Problema ta, kad dauguma kenčiančiųjų net nežino, jog serga, kol nepasireiškia rimtesni simptomai: nuolatinis galvos skausmas, žandikaulio skausmas, nudilę dantys ar net lūžę plombos.
Žmonės turi savitą požiūrį į sveikatos problemas, dažnai derindami liaudies medicinos išmintį su šiuolaikiniais gydymo metodais. Tai paskatino mane pasigilinti į bruksizmo gydymo būdus – nuo senovinių, perdavinėjamų iš kartos į kartą, iki moderniausių technologijų.
Daugiau informacijos apie bruksizmą galite rasti čia.
Liaudies medicina prieš dantų griežimą – ar verta pasitikėti?
Žmonės turi ilgą liaudies medicinos tradiciją. Senoliai pasakoja, kad anksčiau nuo dantų griežimo gydydavosi įvairiais žolelių antpilais ir kompresais. Ypač populiarus buvo medetkų arbatos gėrimas prieš miegą, tikint, kad tai atpalaiduoja žandikaulio raumenis.
Kitas paplitęs metodas – valerijonų šaknų antpilas, kuris turėjo raminamąjį poveikį ir padėdavo geriau išsimiegoti. Tiesa, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad valerijonas iš tiesų turi lengvą raminamąjį poveikį, tačiau jo efektyvumas gydant bruksizmą nėra moksliškai įrodytas.
Įdomu tai, kad kai kurie vietiniai gyventojai prisimena savo močiutes, kurios rekomenduodavo prieš miegą sukramtyti gabalėlį bičių vaško. Teigiama, kad tai ne tik atpalaiduoja žandikaulio raumenis, bet ir sukuria natūralią apsaugą dantims. Šiuolaikiniai odontologai į tokį metodą žiūri skeptiškai, tačiau pripažįsta, kad kramtymo procesas iš tiesų gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
„Mano močiutė visada sakydavo – jei griežti dantimis, padėk po pagalve pelėžirnių maišelį,” – juokdamasis pasakoja 78-erių Juozas. „Aišku, tai prietarai, bet kažkodėl padėdavo – gal todėl, kad tikėjau.”
Skeptiškai vertinu tokius metodus, tačiau negalima atmesti psichologinio placebo efekto galios. Jei žmogus tiki, kad kažkas padės, dažnai tai iš tiesų sumažina simptomus – bent jau laikinai.
Šiuolaikiniai gydymo metodai – ką siūlo medicina?
Šiandien odontologai ir neurologai siūlo įvairius bruksizmo gydymo būdus, kurie remiasi moksliniais tyrimais ir technologijomis.
Pirmiausia – dantų kapai. Tai specialiai pagamintos plastmasinės ar silikoninės apsaugos, kurias pacientas dėvi naktį. Jos neišgydo bruksizmo, tačiau apsaugo dantis nuo dilimo ir sumažina žandikaulio raumenų įtampą. Klaipėdos regione dirbantys odontologai pastebi, kad kapų efektyvumas siekia apie 70%, tačiau problema ta, kad daugelis pacientų juos dėvi nereguliariai.
„Kapai yra tarsi automobilio saugos diržas – neapsaugo nuo avarijos, bet sumažina jos padarinius,” – aiškina odontologė Rasa Vaitkienė iš Šilutės. „Deja, daugelis pacientų nenori jų nešioti, nes tai nepatogu, ypač pradžioje.”
Botulino toksino injekcijos – dar vienas modernus metodas, kuris tampa vis populiaresnis. Injekcijos į žandikaulio raumenis juos laikinai paralyžiuoja, sumažindamos griežimo jėgą. Efektas trunka 3-6 mėnesius, po to procedūrą reikia kartoti. Šis metodas ypač naudingas tiems, kurie kenčia nuo stipraus bruksizmo, tačiau jis brangus ir prieinamas ne visiems.
Fizioterapija ir žandikaulio raumenų masažas taip pat duoda gerų rezultatų. Reguliarūs pratimai, skirti atpalaiduoti žandikaulio raumenis, gali sumažinti bruksizmo intensyvumą. Kai kurie fizioterapeutai Klaipėdos regione specializuojasi būtent šioje srityje, mokydami pacientus specialių pratimų kompleksų.
Streso valdymas – raktas į ramų miegą?
Tyrimai rodo, kad bruksizmas dažnai susijęs su stresu ir nerimo sutrikimais.
Psichologė Jurgita Paulauskienė, dirbanti su bruksizmo pacientais Klaipėdoje, pastebi, kad dauguma jos klientų patiria didelį stresą darbe arba asmeniniame gyvenime. „Dantų griežimas – tai kūno būdas išleisti susikaupusią įtampą. Todėl gydant bruksizmą būtina atkreipti dėmesį į streso šaltinius ir mokytis juos valdyti,” – teigia ji.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) tampa vis populiaresnė gydant su stresu susijusius sutrikimus, įskaitant bruksizmą. Ši terapija padeda pacientams atpažinti negatyvias mintis ir elgesio modelius, kurie sukelia stresą, ir pakeisti juos pozityvesniais.
Meditacija ir mindfulness praktikos taip pat gali būti naudingos. Tyrimai rodo, kad reguliari meditacija prieš miegą sumažina streso hormonų kiekį ir padeda geriau išsimiegoti.
„Pradėjau medituoti prieš metus, kai sužinojau, kad griežiu dantimis. Negaliu pasakyti, kad problema visiškai išnyko, bet jaučiuosi žymiai geriau, mažiau skauda galvą ir žandikaulį,” – dalijasi patirtimi 42 metų Kristina iš Kintų.
Mityba ir bruksizmas – netikėtas ryšys
Mažai kas žino, bet mityba gali turėti įtakos bruksizmo intensyvumui. Šiuolaikinėje mityboje daugėja perdirbto maisto, cukraus, kofeino.
Kofeinas yra vienas pagrindinių stimuliantų, galinčių sustiprinti bruksizmą. Kavos, arbatos, energinių gėrimų ir net šokolado vartojimas, ypač vakare, gali padidinti dantų griežimo tikimybę. Tyrimai rodo, kad kofeinas išlieka organizme iki 8 valandų, todėl popietinė kava gali turėti įtakos nakties miegui.
Alkoholis – dar vienas veiksnys, galintis sustiprinti bruksizmą. Nors iš pradžių alkoholis veikia kaip depresantas ir gali padėti užmigti, vėliau jis sutrikdo miego ciklus ir padidina raumenų aktyvumą, įskaitant žandikaulio raumenis.
„Pastebėjau, kad po vakarėlių, kuriuose išgeriu vyno, ryte žandikaulis būna ypač skausmingas,” – pripažįsta 35 metų Tomas iš Rusnės. „Dabar stengiuosi negerti alkoholio bent 3 valandas prieš miegą, ir tai tikrai padeda.”
Magnis ir vitaminas B kompleksas gali padėti sumažinti raumenų įtampą. Daržovėse, ypač lapinėse, gausu magnio, todėl vietinė mityba gali būti naudinga kovojant su bruksizmu. Tiesa, šiuolaikinėje žemdirbystėje dirvožemis dažnai išsekęs, todėl maisto papildai kartais būna reikalingi.
Technologijos prieš bruksizmą – išmanieji sprendimai
Technologijų amžius atnešė naujų įrankių kovai su bruksizmu. Išmanieji dantų kapai su sensoriais, kurie fiksuoja dantų griežimo epizodus ir jų intensyvumą, tampa vis labiau prieinami. Šie įrenginiai siunčia duomenis į išmaniuosius telefonus, leidžiančius sekti bruksizmo modelius ir jų ryšį su gyvenimo būdu.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai ir miego sekimo įrenginiai taip pat gali aptikti bruksizmo epizodus, analizuodami miego ciklus ir raumenų aktyvumą. Tai leidžia pacientams ir gydytojams geriau suprasti, kada ir kodėl pasireiškia dantų griežimas.
„Mano išmanusis laikrodis parodė, kad dantimis griežiu ankstyvosios REM fazės metu, dažniausiai apie 3-4 valandą nakties,” – pasakoja 38 metų programuotojas Marius iš Klaipėdos. „Tai padėjo man ir mano gydytojui suprasti, kad problema gali būti susijusi su miego apnėja.”
Biofeedback terapija – dar vienas technologinis sprendimas. Specialūs įrenginiai fiksuoja žandikaulio raumenų aktyvumą ir skleidžia garsą ar vibraciją, kai aptinka griežimą. Tai padeda pacientui nesąmoningai išmokti atsipalaiduoti. Ilgainiui smegenys „persiprogramuoja” ir bruksizmo epizodai tampa retesni.
Deja, daugelis šių technologijų vis dar brangios ir sunkiai prieinamos vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Tačiau situacija keičiasi – kainos krenta, o sveikatos draudimo kompanijos pradeda kompensuoti kai kurias inovacijas.
Vaikų bruksizmas – atskira problema
Vaikų bruksizmas reikalauja ypatingo dėmesio. Statistika rodo, kad net 20-30% vaikų griežia dantimis, nors dauguma jų „išauga” iš šios problemos paauglystėje. Tačiau ignoruoti vaiko bruksizmą nereikėtų.
Mokyklose dirbantys psichologai pastebi, kad vaikų bruksizmas dažnai susijęs su emociniu stresu – mokyklos krūviu, santykiais su bendraamžiais, šeimos problemomis. Vaikams ypač svarbu sukurti ramią atmosferą prieš miegą – be ekranų, triukšmo ir stimuliuojančių veiklų.
„Mano 8-metė dukra pradėjo griežti dantimis po to, kai persikėlėme į naują namus ir ji pakeitė mokyklą,” – pasakoja Rima. „Psichologė patarė įvesti ramų vakaro ritualą – šilta vonia, rami muzika, pasakos skaitymas. Po mėnesio pastebėjome, kad griežimas tapo retesnis.”
Vaikams skirtos dantų apsaugos skiriasi nuo suaugusiųjų – jos turi būti reguliariai keičiamos, atsižvelgiant į augimą ir dantų kaitą. Odontologai rekomenduoja rinktis minkštesnes medžiagas ir reguliariai tikrinti, ar apsauga vis dar tinka.
Fizinis aktyvumas dienos metu taip pat gali padėti sumažinti vaikų bruksizmą. Reguliari fizinė veikla padeda vaikams išeikvoti energiją ir sumažina stresą.
Ko išmokome apie bruksizmą?
Bruksizmas turi savo ritmą ir priežastis. Nėra vieno universalaus gydymo būdo – kiekvienam pacientui reikalingas individualus požiūris, dažnai derinant skirtingus metodus.
Supratau, kad senolių išmintis ir šiuolaikinė medicina gali puikiai papildyti viena kitą. Medetkų arbata prieš miegą nepakenks, o kartu su dantų kapu ir streso valdymo technikomis gali duoti puikių rezultatų.
Svarbiausia – atpažinti problemą ir neignoruoti jos. Dauguma bruksizmu sergančių žmonių kreipiasi pagalbos tik tada, kai atsiranda rimtų komplikacijų – stiprūs skausmai, dantų lūžiai, žandikaulio disfunkcija. Ankstyvoji diagnostika ir prevencija gali išgelbėti nuo daug kančių ir brangaus gydymo ateityje.
Bruksizmas primena, kad kūnas ir protas yra neatsiejami – negalime gydyti vieno, ignoruodami kitą.
Parengta pagal https://forumdentis.lt/paslaugos/dantu-griezimo-ir-dilimo-profilaktika-bruksizmo-gydymas/.
